Gyventi verta, nes į viską galime žiūrėti paprasčiau, nei yra iš tikrųjų

Frydricha Nyčė yra vienas iš dažniausiai cituojamų pasaulio filosofų. Kai kurie žmonės nelabai jį vertina, nes šis Saksonijos šventiko sūnus buvo gerokai nutolęs nuo tikėjimo ir religijos.
Nuotraukose jį matome kaip niūrų poną su ilgais bauginančiais ūsais. Vis dėlto Nyčė yra pasakęs keletą šelmiškų išminties perlų, kurie mane žavi. Labiausiai man patinka sakinys, kur jis skatino žvelgti į pasaulį filosofo akimis. Mūsų vis sudėtingesniame pasaulyje šis sakinys yra ypač aktualus. Štai jis:
"Mąstytojas sugeba matyti dalykus paprastesnius nei jie iš tikrųjų yra".
Kad įrodyčiau jog senasis mąstytojas Nyčė ir pats vaovavosi šia išmintimi, pateiksiu dar vieną citatą, kurią skaitydamas visada atsipalaiduoju ir džiaugiuosi:
"Iš tikrųjų geri gyvenimo dalykai turi savyje tam tikro vangumo. Jie guli, kaip tos karvės pievoje".

Gyventi verta, nes tiek daug už ką esame dėkingi

Amerikos rasytojas ir kuklaus gyvenimo pionierius Henris Deividas Toro kiekviena ryta, vos pabudes, visados klausdavo saves tu paciu triju dalyku: 1. Kas gera mano gyvenime? 2. Del ko galiu buti laimingas? 3. Uz ka tureciau buti dekingas?
Rasytojo patirtis: sie trys klausimai jau nuo pat ryto nuteikia zmogu palankiai, jis galvoja apie teigiamus dalykus. Jie sutvirtina zmogaus pasitikejima, jog eina teisingu keliu, primena sau ir kitiems praeityje padarytus gerus darbus. Jie pora savaiciu patys asmeniskai tikrinsite si Toro plana, galesite konstatuoti stai ka: atsakymai i 1 ir 2 klausimus ne visada bus vienodi. Jie priklauso nuo nuotaikos.
Trecias klausimas visada pataiko i desimtuka. Kad ir kokia sunki diena jusu lauktu, kad ir kaip pavarge ar liudni butumete, visada atrasite pora dalyku, uz kuriuos galetumete buti dekingi. Dekingumo jausmas sustiprina jusu ginamasias jegas, suteikia gyvenimo dziaugsmo.
Dekingumas yra ta gyvybine jega, kuri lydi mus iki senatves ir duoda vaisiu.
Antonijus Melo pasakoja istorija apie seni, kuris savo sode kase gilias duobes. "Ka tu ten veiki?" - paklause jo kaimynas. "Sodinu mangu medelius".- atsake senis. "Nejaugi ketini dar paragauti siu medeliu vaisiu?". - "Ne, taip ilgai as negyvensiu, bet gyvens kiti. Per visa savo gyvenima as valgiau mangus nuo medziu, kuriuos pasodino kiti. As dabar tik isreiskiu savo padeka".

Jei jauti dekinguma uz tai, ka gavai, vadinasi, draugauji su praeitimi. Jei is dekingumo pats darai ka nors gera - tai draugauji su dabartimi. Jei parodai, kiek daug vieni kitiems esame dekingi - draugauji su ateitimi.